Taryba patvirtino Europos Komisijos (toliau – EK) direktyvą „sustabdyti laiką“, kuria siekiama supaprastinti Europos Sąjungos įmonių tvarumo atskaitomybę ir padidinti konkurencingumą. Šia direktyva nuo 2025 m. vasario mėn. atidedamos įmonių tvarumo ataskaitų teikimo ir deramo patikrinimo reikalavimų, kurie yra „Omnibus I“ paketo dalis, taikymo datos.

Svarbiausi atidėjimai yra šie:

• CSRD reikalavimai: Didelėms bendrovėms ir į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ atidedama dvejiems metams.
• CSDDD: perkėlimo į nacionalinę teisę terminas ir pradinis taikymo etapas didžiausioms bendrovėms atidedamas vieneriems metams.

Valstybės narės turi perkelti naująją EK direktyvą į nacionalinę teisę iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Plačiau skaitykite čia.

EFRAG paskelbė du pirmuosius vaizdo įrašus, kuriuose praktiškai parodoma, kaip skaitmeniniu būdu žymėti tvarumo ataskaitą pagal ESRS Set 1 XBRL taksonomiją. Tai – pirmas žingsnis siekiant padėti organizacijoms pasiruošti būsimam ESRS ataskaitų skaitmeninimui. Nors parodyti žymėjimo pavyzdžiai nėra oficialiai patvirtinti ir gali būti netikslumų, jie padeda geriau suprasti būsimus reikalavimus. Galutinės žymėjimo taisyklės bus priimtos ESMA ir Europos Komisijos.

Plačiau skaitykite čia.

„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba ir Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė bendrą metinę ataskaitą apie Europos klimato būklę. Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, kuriame klimato kaitos poveikis akivaizdus:

• 2024 m. Europoje buvo šilčiausi metai per visą istoriją. Temperatūra buvo rekordinė centriniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose regionuose.
• Europoje kilo didžiausi potvyniai nuo 2013 m. Nuo audrų ir potvynių Europoje nukentėjo apie 413 000 žmonių, žuvo mažiausiai 335 žmonės.
• Rugsėjį Portugalijoje per vieną savaitę gaisrai išdegino apie 1100 km² teritorijos, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį viso per metus išdegusio Europos ploto. Apskaičiuota, kad nuo gaisrų Europoje nukentėjo 42 000 žmonių.

Plačiau skaitykite čia.

Nyderlandų visuomenės sveikatos institutas (RIVM) paragino gyventojus atsisakyti valgyti savo vištų dėtus kiaušinius, nes juose nustatytas padidėjęs PFAS (perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos) kiekis.

Šios vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“ nesuyra aplinkoje ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant vėžį. Įtariama, kad PFAS į kiaušinius patenka per sliekus, kuriais minta vištos. Komercinius kiaušinius iš parduotuvių ar turgų vartoti vis dar saugu.

Plačiau skaitykite čia.

Europos aplinkos agentūra (EEA) pradėjo kampaniją „Our environment : Our future“, kurioje kviečia gyventojus pasidalyti asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip jų veiksmai prisidėjo prie aplinkos apsaugos ir tvaresnės ateities kūrimo.

Dalyvauti gali visi – nuo tų, kurie pataisė drabužį, iki tų, kurie organizavo bendruomenės sodą ar šiukšlių rinkimo akciją. Istorijas galima pateikti iki 2025 m. rugsėjo 30 d. per specialią formą arba socialiniuose tinkluose su žyme #OurEnvironmentOurFutureEU.

Plačiau skaitykite čia.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė naujus projektinius reikalavimus, kurie sugriežtins ESG reitingų teikėjų veiklą ES teritorijoje. Numatyta privaloma autorizacija, metodologijų ir duomenų šaltinių atskleidimas bei griežtos interesų konfliktų valdymo taisyklės.

Tuo pačiu ESMA paskelbė gaires dėl tvarumo ataskaitų priežiūros, akcentuodama rizikomis grįstą požiūrį ir kovą su „greenwashing’u“ bei melagingais pareiškimais. Įmonėms tai reiškia griežtesnį reguliacinį dėmesį ESG duomenims ir būtinybę užtikrinti vidinių procesų atitiktį naujiems standartams.

Plačiau skaitykite čia.

Europos bankininkystės institucija (EBA) paskelbė naują ESG rodiklių suvestinį sąrašą, kuris suteikia centralizuotą prieigą prie klimato rizikos rodiklių, pagrįstų bankų „Pillar 3“ ESG atskleidimais. Rodikliai apima tiek perėjimo prie tvarumo, tiek fizinę klimato riziką ir atskleidžia didelį ES/EEE bankų poveikį sektoriams, reikšmingai prisidedantiems prie klimato kaitos.

Nors žaliasis turto santykis (Green Asset Ratio) tebėra mažas - vidutiniškai mažesnis nei 3 % - jis atspindi vis dar vykstantį ekonomikos perėjimo procesą ir dabartinius iššūkius vertinant atitikimą ES Taksonomijai.             

Plačiau skaitykite čia.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) žengė svarbų žingsnį link privalomos teisinės sistemos, kuri skatins viso pasaulio laivybos sektorių siekti grynojo nulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki 2050 m. Patvirtintame reglamentų projekte numatytas pasaulinis jūrinių degalų standartas ir emisijų kainodaros mechanizmas.

Taisyklės įsigalios 2027 m. ir taps privalomos didiesiems laivams, atsakingiems už 85 proc. tarptautinės laivybos CO₂ emisijų.

IMO taip pat įsteigs Net-Zero fondą, kuris rinks įnašus iš teršiančių laivų ir juos skirs mažai taršiems laivams skatinti, technologijų inovacijoms ir perėjimo prie tvaresnių sprendimų rėmimui besivystančiose šalyse.

Plačiau skaitykite čia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama paskatinti mineralinių išteklių gavybą iš vandenyno dugno. Nors didelio masto giliavandenė kasyba dar niekada nebuvo įgyvendinta, manoma, kad jūros dugne slypi vertingų medžiagų, tokių kaip manganas, kobaltas, nikelis ir varis.

Priemonė pristatoma kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo naudos turintis žingsnis, ypač atsižvelgiant į Kinijos dominavimą pasaulinėse žaliavų tiekimo grandinėse. Tuo tarpu aplinkosaugininkai perspėja apie galimą neigiamą poveikį – buveinių naikinimą, triukšmo taršą ir grėsmę vandenyno biologinei įvairovei.

Plačiau skaitykite čia.

Tvaraus investavimo į infrastruktūrą įmonė „Pioneer Point Partners“ į savo antrąjį fondą „Pioneer Infrastructure Partners II“ pritraukė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų.

Įmonė „Pioneer“ orientuojasi į energetikos pertvarkos ir aplinkosaugos sektorius Vakarų Europoje ir orientuojasi į žemesnio vidutinio lygio rinkos segmentą.

Plačiau skaitykite čia.

„Mastercard“ planuoja Misūrio technologijų centre pastatyti saulės kolektorių sistemą, o Niujorko būstinėje gamtinių dujų šildymo ir vėsinimo sistemą pakeisti geotermine energija, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį.

Plačiau skaitykite čia.