Europos Komisija paskelbė valstybių narių rizikos klasifikaciją pagal ES kovos su miškų naikinimu reglamentą (EUDR), pagal kurį visos 27 ES valstybės narės priskirtos mažos rizikos kategorijai.

Šiai kategorijai taikomi mažesni patikros reikalavimai importui dėl tokių prekių kaip kakava, kava, soja, palmių aliejus ar jautiena. Visos šalys (nepriklausomai nuo rizikos lygio) turės užtikrinti, kad importuojamos prekės nėra susijusios su miškų kirtimu.

Reglamentas įsigalios 2025 m. gruodžio 30 d. didelėms įmonėms ir 2026 m. birželio 30 d. mažosioms.

Plačiau skaitykite čia.

EFRAG išleido 10 edukacinių vaizdo įrašų apie savanorišką tvarumo atskaitomybės standartą nelistinguojamoms MVĮ (VSME), apimantį ESG atskleidimus bei pagrindinius ir išplėstinius modulius.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Centrinis Bankas (ECB) išreiškė susirūpinimą dėl Europos Komisijos siūlymo iš CSRD aprėpties pašalinti apie 80 proc. įmonių.

ECB įspėja, kad tai sumažintų prieigą prie svarbios tvarumo informacijos, apsunkintų investuotojų rizikų vertinimą ir trukdytų ES žaliajai transformacijai. Bankas ragina taikyti supaprastintas, bet privalomas ataskaitas ir vidutinio dydžio įmonėms (500 ir daugiau darbuotojų).

Plačiau skaitykite čia.

Europos Parlamentas pritarė EK siūlymui supaprastinti ES anglies dioksido pasienio korekcinį mechanizmą (CBAM), nustatant naują 50 tonų masės slenkstį, kuris atleistų apie 90 proc. importuotojų (daugiausia MVĮ) nuo CBAM taisyklių.

Nepaisant šios lengvatos, išlaikoma aplinkosaugos ambicija: 99 proc. CO₂ emisijų iš svarbiausių prekių – plieno, aliuminio, cemento ir trąšų – importo liks reguliuojamos.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Sąjunga svarsto Omnibus pasiūlymą, pagal kurį iki 85 proc. Europos draudimo įmonių gali būti atleistos nuo pareigos teikti tvarumo ataskaitas pagal CSRD.

Toks sprendimas, anot „ShareAction“ ataskaitos, reikštų žymiai mažesnį skaidrumą apie tai, kaip draudimo bendrovės valdo klimato rizikas, ir galėtų sulėtinti pastarųjų metų pažangą kovojant su klimato kaita.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti pastabas dėl Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamento (SFDR) peržiūros.

Šia iniciatyva siekiama padidinti reglamento aiškumą bei sumažinti ataskaitų teikimo naštą investuotojams. Nuo 2021 m. taikomas SFDR įpareigoja finansų rinkos dalyvius skaidriai informuoti apie tvarumo rizikas ir poveikį.

Tačiau dabartinė peržiūra atskleidė teisinio aiškumo trūkumą, duomenų stoką ir riziką, kad tam tikros nuostatos, pavyzdžiui, 8 ir 9 straipsnių klasifikacijos, gali būti klaidingai suprantamos.

Komisija planuoja iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio pateikti atnaujintą reglamento versiją.

Plačiau skaitykite čia.

Europos investicijų bankas ir Europos Komisija pristatė tyrimą, kuriame teigiama, kad klimato pokyčiai ES žemės ūkiui kasmet sukelia daugiau nei 28 mlrd. eurų nuostolių, o iki 2050 m. jie gali išaugti iki 66 proc. Tik 20-30 proc. šių nuostolių yra apdrausta.

Tyrime siūloma plėsti ūkininkų draudimo apsaugą, skatinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei aktyvinti klimato rizikų mažinimo priemones per CAP strateginius planus.

Plačiau skaitykite čia.

Didėjant vandens stygiaus, taršos ir klimato kaitos poveikiui, Europos Parlamentas pristatė pasiūlymus būsimai Europos vandens atsparumo strategijai.

Siūloma įvesti privalomus vandens vartojimo efektyvumo tikslus, skatinti vandens pakartotinį naudojimą, investuoti į išmaniąsias technologijas ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Europos Komisija strategiją planuoja pristatyti 2025 m. vasarą.

Plačiau skaitykite čia.