ESG naujienlaiškis
2025 m. kovas
Vakar Europos Parlamentas balsavo dėl „ESG Omnibus“ pasiūlymo „sustabdyti laikrodžio rodyklę“ - tai labai svarbus žingsnis formuojant tvarumo ataskaitų teikimo Europos Sąjungoje ateitį. Pasiūlymas sulaukė didelio palaikymo - už jį balsavo 427 parlamentarai, nors politinių frakcijų nuomonės ir toliau nesutampa.
Jei pasiūlymui bus pritarta, teisės aktų leidėjai galės pradėti derybas dėl galutinio teisinio teksto. ESG Omnibus pasiūlymu siekiama supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus, pratęsti terminus ir suteikti aiškumo įmonėms. Kitame etape daugiausia dėmesio bus skiriama teisės akto tobulinimui, siekiant suderinti reguliavimo veiksmingumą ir tvarumo įsipareigojimus.
Plačiau skaitykite čia.
Europos Sąjungos tvariųjų finansų platforma siūlo naują savanorišką standartą, kuriuo siekiama padidinti mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti tvarų finansavimą
Mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) prisideda prie daugiau nei 50 proc. Europos Sąjungos BVP, tačiau susiduria su iššūkiais gaunant tvarų finansavimą dėl sudėtingų reguliavimų ir didelių paskolų reikalavimų.
Tvarių finansų platforma (angl. The Platform on Sustainable Finance) pasiūlė savanorišką „MVĮ tvaraus finansavimo standartą“, kuris supaprastintų tvarumo atskleidimą MVĮ. Pasiūlyme įtrauktos aplinkosaugos ir socialinės apsaugos priemonės, taip pat planuojama įtraukti platesnius tvarumo tikslus, remiant MVĮ pastangas pereiti prie ekologiškų technologijų.
„Mokslu Pagrįstų Tikslų iniciatyva“ paskelbė atnaujinto įmonių neutralaus anglies dioksido atžvilgiu (angl. net zero) projektą
„Mokslu Pagrįstų Tikslų iniciatyva“ (angl. Science Based Targets initiative , toliau – SBTi) paskelbė „Įmonių neutralumo anglies dioksido atžvilgiu“ projekto atnaujinimą, kuriuo siekiama padėti įmonėms pereiti prie ambicingesnių klimato tikslų.
Pristatyti reikalavimai pritaikyti atsižvelgiant į įmonės dydį ir vietą, bei atskiria 1 ir 2 apimties emisijų tikslus. SBTi pataria nenaudoti anglies kreditų kaip pakaitalo emisijų mažinimui, tačiau siūlo gaires dėl jų naudojimo likusių emisijų mažinimui.
Plačiau skaitykite čia.
Kiniškas litis neturi tapti „naujomis rusiškomis dujomis“
Europos Sąjunga siekia padidinti vietinę gamybą, įskaitant ličio ir kobalto, su nustatytais gavybos ir perdirbimo tikslais iki 2030 m.
Tikslas – sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, tokių kaip Kinija.
Plačiau skaitykite čia.
Europos Sąjungos valstybės pagalbos (angl. EU State Aid) praktikos apžvalga
Europos Komisija patvirtina 400 milijonų eurų Austrijos valstybės pagalbos schemą ir 36 milijonų eurų Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai remti.
Šios schemos padės įgyvendinti Švariosios pramonės susitarimą, greitins ES pramonės dekarbonizaciją ir stiprins jos konkurencingumą. Taip pat, jos prisidės prie „REPowerEU“ plano mažinti priklausomybę nuo rusiškų iškastinių degalų ir skatins žaliąją pertvarką bei ES vandenilio strategiją.
Pagal schemas pagalba bus teikiama kaip tiesioginė dotacija už kilogramą vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir skiriama ne ilgiau kaip dešimt metų.
Plačiau skaitykite čia.
Komisija patvirtino 960 mln. eurų vertės Čekijos valstybės pagalbos schemą investicijoms į strateginius sektorius remti
Ši priemonė, patvirtinta pagal Laikinosios krizės ir pereinamojo laikotarpio sistemą (angl. Temporary Crisis and Transition Framework – TCTF), remia Švarios pramonės susitarimą, skatindama švarią energiją ir technologijas.
Parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma visų dydžių įmonėms, siekiant gaminti strateginę įrangą (baterijas, saulės baterijas, vėjo turbinas, šilumos siurblius ir t.t.) bei pagrindinius komponentus ir kritines žaliavas, būtinas švarios technologijos gamybai.
Parama bus teikiama iki 2025 m. gruodžio 31 d., užtikrinant Laikinosios krizės ir pereinamojo laikotarpio sistemos reikalavimų laikymąsi.
Plačiau skaitykite čia.
Komisija patvirtino 5 mlrd. eurų vertės Vokietijos valstybės pagalbos schemą, skirtą padėti pramonės įmonėms mažinti anglies dioksido išmetimą gamybos procesuose
Patvirtinta 5 mlrd. eurų Vokietijos pagalbos schema pramonės įmonėms mažinti CO2 išmetimą. Schema remia Vokietijos energetikos, klimato ir Europos Sąjungos (toliau – ES) tvarumo tikslus.
Remiamos technologijos:
- elektrifikavimas;
- vandenilio panaudojimas;
- anglies dioksido surinkimas ir bei naudojimas;
- energijos vartojimo efektyvumo priemonės.
Schemos naudos gavėjai – įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pavyzdžiui, chemijos, gipso ir stiklo sektoriuose.
Tikslai:
- per 3 metus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 60 proc.;
- iki projekto pabaigos – sumažinti 90 proc.
Plačiau skaitykite čia.