Seimas pritarė Finansų ministerijos pasiūlytiems mokestinių įstatymų pakeitimams, kurie bus svarstomi Seimo komitetuose ir dėl jų balsuojama parlamente. Jei įstatymai bus priimti, jie įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Planuojami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai:

• Siūlomi trys tarifai: 20 proc. – pajamoms iki 36 VDU, 25 proc. – pajamoms iki 60 VDU ir 32 proc. pajamoms virš 60 VDU.
• 15 proc. tarifas liktų dividendams, 10 metų išlaikytoms akcijoms, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokoms, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms.
• Siūloma apmokestinti darbuotojo naudai darbdavio mokamo savanoriško sveikatos draudimo įmokas, viršijančias 350 EUR per metus.

Planuojami pelno mokesčio pakeitimai:

• Siūloma standartinį tarifą padidinti iki 17 proc., o lengvatinį tarifą - iki 7 proc.
• Įvesti momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo lengvatą, leidžiančią įmonėms atskaityti įsigijimo išlaidas mokestiniu laikotarpiu, kai turtas pradedamas naudoti.
• Įmonėms būtų leidžiama atskaityti iki 2 500 EUR skirtų stipendijoms, mokamoms pagal trišales sutartis studentams, studijuojantiems gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ar matematiką, taip pat tyrėjams, dalyvaujantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose.
• Naujam smulkiajam verslui 0 proc. tarifą būtų leidžiama taikyti iki 2 metų.

Planuojami PVM pakeitimai:

• Siūloma sumažinti tarifą knygoms ir neperiodiniams leidiniams nuo 9 proc. iki 5 proc.
• Kitoms prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas, siūloma taikyti 12 proc. tarifą.
• Siūloma atsisakyti šildymo PVM lengvatos.

Planuojami akcizų pakeitimai:

• Siūloma apmokestinti saldintus gėrimus, turinčius tik pridėtinių cukrų arba saldiklių. Gėrimai su natūraliais cukrais, kaip vaisių ar pieno, nebūtų apmokestinami.

Saugumo įnašas:

• 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokėtų draudikai nuo ne gyvybės draudimo sutarčių, išskyrus fizinių asmenų transporto priemonių civilinį draudimą.

Planuojami NT mokesčio pakeitimai:

• Pagrindiniam gyvenamajam būstui kiekviena savivaldybė nustatytų mokesčio tarifą (nuo 0,1 iki 1 proc.) ir apmokestinamą vertę, viršijančią neapmokestinamąjį dydį (tačiau ne mažiau kaip 10 tūkst. EUR). Taip pat būtų taikomas 50 proc. mokesčio kreditas būsto vertei iki 450 000 EUR, o daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms – 75 proc. mokesčio kreditas.
• Likusiam nekomerciniam NT iki 2030 m. būtų taikomi šie tarifai:
  • 0 proc. vertei iki 50 000 EUR;
  • 0,1 proc. vertei nuo 50 001 iki 200 000 EUR;
  • 0,2 proc. vertei nuo 200 001 iki 400 000 EUR;
  • 0,5 proc. vertei nuo 400 001 iki 600 000 EUR;
  • 1 proc. vertei virš 600 000 EUR.
• Komerciniam NT būtų taikomas papildomas 0,2 proc. tarifas (kartu išlieka ir savivaldybių nustatomas NT tarifas).

2025 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą byloje Nr. C-782/23 dėl muitinės vertės nustatymo, kai importo į Europos Sąjungos (ES) muitų teritoriją metu žinoma tik prekių preliminari kaina (kaina vėliau tikslinama atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio vidutinę produkto kainą rinkoje ir vidutinį valiutos keitimo kursą). ESTT sprendime nurodo, jog tokiais atvejais, kai galutinė kaina bus nustatyta vėliau pagal iš anksto apibrėžtus objektyvius veiksnius, nepriklausančius nuo šalių valios ir nežinomus deklaracijos pateikimo metu, tokios prekės muitinė vertė turi būti nustatoma pagal sandorio vertės metodą, taikant supaprastintos muitinės deklaracijos procedūrą.

Įgyvendinant nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius PVM įstatymo pakeitimus, susijusius su smulkaus verslo schema (SVS), taip pat įsigaliojo šie VMI prie FM viršininko įsakymai, numatantys SVS taikančių asmenų prievoles:

• Įsakymas Nr. VA-45 dėl PVM mokėtojų, įskaitant taikančius SVS, registravimo;
• Įsakymas Nr. VA-43 dėl SVS Lietuvoje PVM mokėtojų pildomos PVM deklaracijos (PVM101);
• Įsakymas Nr. VA-38 dėl PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių pakeitimo, numatantis, kad SVS taikantys PVM mokėtojai VMI prie FM neteikia PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų.

Daugiau...

2025 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas (LR Seimas), įgyvendindamas ES direktyvą, priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais sugriežtino atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme įtvirtinta, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu bus laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Be to, įstatymas papildytas sąrašu veikų, kurios laikomos tarptautinių sankcijų pažeidimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnis taip pat papildytas, nustatant atsakomybę tam, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją.

Baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kils, jeigu ES ribojamųjų priemonių pažeidimu bus padaryta didelė žala, o už ES ribojamųjų priemonių pažeidimus, kai pažeidimu nėra padaroma didelė žala, turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Daugiau informacijos rasite čia, čia ir čia.

2025 m. gegužės 15 d. LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimus, susijusius su baudų už konkurencijos pažeidimus priverstiniu išieškojimu, kai Konkurencijos tarybos sprendimas apskundžiamas teismui.

Įstatyme įtvirtinta, jog skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, padavimas sustabdo pusės paskirtosios baudos ir atitinkamos palūkanų dalies priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Be to, įstatymas papildytas nuostata, pagal kurią Konkurencijos taryba teiks metodinę pagalbą ūkio ir viešojo administravimo subjektams bei juos konsultuos konkurencijos priežiūros klausimais, atliks kitus prevencinius veiksmus.

Pakeitimai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Daugiau...

Migracijos departamento duomenimis, jau yra išnaudota trečdalis šiems metams numatytos užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti, kvotos.

Kvota taikoma tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu ketinantiems gauti trečiųjų valstybių piliečiams. Kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nuo 2025 m. sausio 1 d. bendras kvotos metinis dydis neskirstomas pagal konkrečius įmonių veiklos sektorius ir apima visas profesijas ir darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose.

2025 metams patvirtinta užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota yra 24 830. Šiuo metu yra išnaudota 8 879, liko 15 951.

Daugiau...